Tik nežaisk šypsena

Tu kaip fėja
Iš pasakų knygos atėjus,
Man šypsaisi,
Praeinant pro šalį.
Aš aitrus mišinys iš tulžies
Ir įkaitusio tropikų vėjo,
Arktikos speigo,
Intrigų markizų Versalio.
 
 Lankiau kazino,
Lošiau kortomis pokerį, kvailį
Ir taurelę nuodų, patikėki,
Ne vieną išgėriau.
Iš manęs neišgirsi sakmės
Apie žaviąją Leilą,
Jos agato akis,
Plaukus draikomus Azijos vėjo.
 
 Ir nežaisk šypsena –
Ji pražudė ne vieną poetą.
Gaila, nesugrįš, kas išėjo
Gert priešaušrio vyno.
Nuo manęs tavo atvaizdą
Greitai paslėps spalio lietūs,
Liks tik gatvė
Ir riedantis srautas mašinų.
 
2018 10 18
Noriūnas