Lietuvos senjorams


 
Senjorai senjorai, senatvės varpai,
Tik būti senjoru visai neblogai.
Keliesi kai nori ir dirbi ką nori,
Gyvenki iš lėto, gyvenk dabar oriai.
 
Taip, pasakų buvo, yra ir jų bus,
Viena, dabartinė, apie senjorus.
Tik oriai gyventi — gyventi kaip oras:
Čia lyja, čia sninga, perkūnas mauroja.
 
Gerai, jei senjoras gyvena ne vienas,
Vaikai su anūkais dūksta po kiemą,
Arba kaimynėliai geri už tvorų,
Reikės, pavaišins alumi, pyragu.
 
Gražūs metai — Dievulio graži dovana,
Kai verias su saule senatvės diena.
Bet ir pats nors truputį turi pasistengti,
Sau sukurti nedidelį džiaugsmą ir šventę.
 
Aplankyti draugus, bendraamžius brangius,
Pasikviest pas save ar nuvykt į svečius.
Netingėt pavažiuoti toliau nuo namų,
Dabar Lietuvėlėj juk šitaip gražu.
 
Bet yra daugiau svarbesnių užduočių:
Palikti vaikaičiams žinių sukauptų,
Kad jie nepamirštų kalbos ir maldų,
Gyvenime eitų teisingu keliu.
 
Krikščionių bažnyčia, lietuvių tauta,
Aukštai iškelta Trispalvės šviesa —
Žmonėms švyturys, viltis ir tiesa,
Iš kartos į kartą turi būt palikta.
skroblas