Atrodo, kad pasaulis pilnas fariziejų,
Mintančių artimo, kaimyno krauju,
Vis kartoja frazes, pasakytas Dievo,
Bejausmiai, kai kūdikio galva kertama.
 
Tik kova dėl valdžios, dėl visų privilegijų,
Dėl šilkinių drabužių, aklo paklusnumo,
Jėzus ir Mahometas vaikščiojo žeme basi
Jų rankose jokio žudančio ginklo nebuvo.
 
Tai kokiu pavyzdžiu seka šių dienų fariziejai,
Paties didžiausio, ištremto iš dangaus blogio,
Iš  vidaus ir iš išorės sunaikinti taikų žmogų,
Išniekinti Dievo vardą, neapkęsti paties grožio.
 
Gali priešą nugalėti, kai žinai jo visus kėslus,
Tik reikia susivienyti, sulaužyti blogio krėslus,
Atpažinti, kas yra angelas, o kas yra demonas,
Te neapleidžia šventa drąsa, išmintis nesivėlina.