Tada aš gyvenau
Odesoj,
„Raudonos burės''.
Mylėjau Leilą
Stiuardesę –
Už ją labiau
Mylėjau jūrą.

Klajojau po marias
Audringas.
Prie Afrikos
Krantų skendau.
Maniau aš – 
Jai esu jau dingęs,
O ji – kad kitą
Suradau.

Prisimenu tarsi
Pro rūką
(Bet kad taip buvo – 
Aš tikiu!)
Švelnumo rankų,
Karštas lūpas
Ir spindesį
Juodų akių.

Kaip Besarabijos
Stotelėj
Tarp čaižaus
Klyksmo traukinių,
Sausakimšoj
Keleivių salėj
Praleidom porą
Valandų.

Prie vyno baro
Spietės vyrai.
Kažkas kažką
Keiksnojo jau...
Kur teko būti,
Ką patyriau,
Nepasakojau jai,
Neišdrįsau...

2023.03.25