Pragysta angelas
už lango –
tai jis, ne aš kalbu,
jam mano dienos,
naktys lenkias,
giesmė ta ligi debesų.
Ir rodos – verias sielos,
dangūs,
man rodos –
skrendame abu,
štai moja sparnas,
mano rankos
jau liečia žvaigždę –
atgaivos meldžiu.
Tik mirksnį trunka
mano sapnas,
minutė tik viena
trumpa.
Ir rytas taria
švelniai labas
ir veda su savim mane.