Mano ratui
praeiviui,
draugui,
draugo motinai,
lėlei
po kortą į saują
už nutekančius vandenis ir aplietus karo planus
už elektros laidus, krintantį paukštį ir
už kiekvieną kmyną iš duonos ar
vyzdžio nakty paskendusią ramybę
visas kortas išmaišysiu
lyg lengvas nuodėmes lengvai
apsvaigus per lengvą vakarėlį
grąžinsiu pačią aštriausią —
rankovėj pažymėtą
joje šypsosis
prašmatni
moteris
tos lūpos mano, draugai
manoji korta pas
kažkurį iš
jūsų