Mano ratui

praeiviui,
draugui,
draugo motinai,
lėlei
po kortą į saują

už nutekančius vandenis ir aplietus karo planus
už elektros laidus, krintantį paukštį ir
už kiekvieną kmyną iš duonos ar
vyzdžio nakty paskendusią ramybę

visas kortas išmaišysiu
lyg lengvas nuodėmes lengvai
apsvaigus per lengvą vakarėlį

grąžinsiu pačią aštriausią —
rankovėj pažymėtą
joje šypsosis
prašmatni
moteris

tos lūpos mano, draugai
manoji korta pas
kažkurį iš
jūsų
MatioMažeikiaiArnas