Lenkiuosi jūrai
iš toli,
lenkiuos
jaunystės vėjams
ir kad pamiršti negaliu,
kai pajūriu aš ėjau.

Ten liko
mano įkvėpimas,
ten liko
smėlio kopos
ir didelis labai laukimas,
svajonėn kopus kopus.

Žuvėdros sparnas
ten aukštai,
o toliuos -
baltos burės,
alsuoja jūra amžinai
mane sapnais užbūrus.