Varsna po varsnos
godžiai apariu
ražienos likutį

ištižusias piktžoles lauko
ir savo metus
jau išėjusius

nuplėštais kalendoriaus lapeliais
išbalinu dūmais
praeities dryžių

idant šiaudo pernykščio
neliktų po kojom
noragui apsvaigusiam duona

pažiūrėk!
Kaip gražiai gula vagos
su įkapėm lapo pajuodusio

kažin Viešpatie
ar paliks kam užart?
kai atgulsiu
                išeinančiu
                              šiaudu pernykščiu