Ruduo.
Nuodais garuoja gausiai Letės upė.
Ten, kitame krante, daugėja mylimųjų.
Čia, dabarty, mažiau kas nors berūpi.
Per maža oro giesmei
ALELIUJA.
Jau nebeperšti turščio glėbio ankštį -
Vaikų gyvenimai pakilę į zenitą.
Būtieji pėdsakai sugundo susilenkti,
Suklupt ir melstis, kad sulauktum ryto,
Kad pro miglas išvystum kitą krantą
Nuodingos upės, kur tirštai garuoja.
Apsirinki -
Ne, tai ne lapai krenta.
Tai tu iries, kur kužda
MYLIMOJI...