.....

O jūra jūra, motinos akimis,
Liula  bangos, gaivina širdį,
Norisi visad būti  su tavimi,
Gyventi gyvenimą, ne mirtį.
 
Stipriai laikai savo rankose,
Apglėbus glamonėji ir guodi,
Paleidi, kad išmokčiau plaukti
Ir nuo kranto vėl pas save kvieti.
 
Bėgu link tavęs, o tu tokia graži,
Tokia didinga ir tiek tavęs daug,
Visus žemės vaikus savy sutalpini,
Gali  žaizdas ir sopulius išskalaut.
 
Tavo akyse sutelpa tiek daug spalvų,
Ir ilgesys ir laukimas ir džiaugsmas,
Kai žvelgi į jas, dangų pasiekti gali,
Jautiesi laisvas, kaip jūros paukštis.
 
O jūra jūra, žemės brangakmeni,
Žaliomis, mėlynomis spalvomis,
Nuglūdini žmogų, tartum akmenį,
Žvelgiantį į pasaulį meilės akimis.
poeta