Lietus lietus

Lietus lietus... Sugers jį žemė,
Ir žaluma vėl bėgs laukais,
Nors plieno plūgai giliai aria,
Kur brendo varpose grūdai.
 
Bet liko dar ūksmingi gojai
Ir upių lankos prie krantų.
Dar ąžuolai šakom vilioja —
Pažvelk į mus ir būk drąsus.
 
Pažvelk, lietuvi, žvelk į priekį,
Ar dar tenai save matai?
Jeigu matai, tada prisieki,
Kad liksi juo ten amžinai.
 
Kad saugosi lietuvių kalbą
Ir raštą, paliktą tėvų.
Aukštai iškelsi bočių garbę
Bei atmintį senų kovų.
 
Teks gint istoriją ir žmones,
Savo didvyrius, poetus,
Kurie ugningą, brangų žodį
Nešė per priespaudų metus.
 
Lietus lietus visus gaivina,
Visi prabuskime jame.
Juk šaukia, ragina Tėvynė 
Kovot už Lietuvą Lietuvoje!
skroblas