Atodūsiai


Protas pavargęs, mintys sunykę,
vidinis pasaulis laikosi laikmečio dvasia.
negi kūnas tik slankiojanti pamėklė
ir pagaliau jauti – aplinka ne tau skirta.
Vasaros saulė, gaivus pavėsis dar stumia į priekį,
deja, pradingęs kelias – piktžolėm užžėlę takai,
bet kodėl norai netyla, primenantys praeities siekį:
ne, tai gyvenimo korekcija, užmarštis – tu atsakai.
Nes sustojai ten, kur jėgos išseko, kur šešėliai šalia,
duodi ramybę nualintai sielai – esi bejėgė būtybė,
nors sunku priimti – pasitiko gyvenimo dėsnio galia.

2023 liepa
 
 
Rena