(Mintys vartant 1921 m. išleistą  „Lietuvos albumą“, skirtą Lietuvos valstybę atkūrusiems ir jai įvairiose srityse tarnavusiems, dirbusiems žmonėms)

Kiekvienas tavo lapas galėtų būt auksinis,
Su deimantų rasom, su perlais,
Nes jie skirti tauriems vaikams Tėvynės,
Pašventusiems save jos garbei.

Už nuotraukų senų, dar nespalvotų,
Už trapių lapų, į knygą surištų,
Virpančia širdim taip pavėluotai
Į Lietuvą – ankstesnę – pareinu.

Kiek buvo nuslėpta, pažint užginta,
Suniekinta, neleista prisiminti
Gražių žmonių, valstybės didžiavyrių,
Lietuvių tautai leidusių atgimt!

Kaip dar mažai mes praeitį pažįstam,
Vengiam pasisemti sukauptų žinių.
Valstybę statom, kuriame ir klystam,
Tarsi nebūtų senųjų pamatų.
 
Politikos verpetuos dažnai pamirštam esmę,
Tarnaujam, glaudžiamės vis prie kitų,
Pamirštam savo tautą, savo žmogų, savo žemę,
Kad ji klestėtų savo prakaitu, savu protu.
 
....................................................
Jei vyrai prakalbėtų, gyvą žodį tartų,
Ryškiau sušvistų viltimi tiesa:
Dirbt gimtinei verta ir mylėti verta
Dievo skirtą šalį vardu LIETUVA!