Tas amžinasis  klausimas:
Už ką?
Ką padariau ne taip?
Kur mano klaidos?
Rausiuos atmintyje,
Randu kažką –
Tam palinkėjau,
Šitam neatleidau...
Kaip ištaisyti? Kaip atšaukt atgal?
Sprendimo ieškau
Nemigai atėjus.
Gal rytas protingesnis bus,
O gal,
Tik naują nerimą atneš,
Lyg gruodžio vėjas.
Ir balansuoju
Ant trapios ribos,
Kada saulelė vakaruosna slenka.
Žinau, buvimas
Žemėje man nepabos,
Tačiau išeinant
Būna tuščios rankos.