plaukia debesys balti balti
per mėlyną dangaus žydrynę
ir kaip Čiurlionio bokštuose
viensparniai angelai
man artimi kaip jūra ir žvaigždynai

pražydo pakelėse purpuriniai dobilai
liepsnoja tarp rugių žiedai aguonų...
tik tėvo dalgis jau atšipo it delčia
ir kaimo šuo senai jau nebeloja

sunyko kaimas - miško nebėra
vaikai išskrido paukščiais - nebegrįžti
tik vėl Čiurlionio vienadieniai angelai
vis sugrąžina sugrąžina
į vaikystę