Kažkur paika vaikystė krykštauja,
o aš toks svetimas ir niekam nepažįstamas.
.....

Metai – čia yra, čia vėl nubėga
tartum ratai – tekini,
čia nutyla, čia ir vėl užgieda
paukštis – volungė medy.

.....

Pasaulis šitas baigias,
o aš – dar ne, dar ne,
ir krinta baltos snaigės,
ir tirpsta jos delne.