lyg drugys
lyg į ugnį
tik namo
tarsi ten daug kas laukia
stovi sau sienos
dar baldai
gal apvytusios gėlės
ištroškusios šaukia
bet to šauksmo net nesigirdi
mums neduota...
mums neduota suprasti
ką sako žolė priešais dalgį
kaip verkia medis prieš griūtį
nes griūtis jam mirtis
praradimas namų
mums gi prabanga
arba valgis

*
lėksiu namo ne drugiu
ereliu turbūt lėksiu
nes sparnai stipresni
atversiu duris
ir iš naujo ilgėsiuosi to
ką palikau pajūry...