***

Šią trumpiausią naktį papartyne
Miško monai amalus džiovina.
Kantriai laukia, kemša pypkes, rūko –
Skleidžia paslaptingą palšą rūką...
Jis vilioja, gundo ir svaigina,
Veikia tarsi šermukšninis vynas.
Joninės... ir jonvabaliai kyla,
Šveičia, valo žibintus sušilę.
Pasiruošti duota valanda,
Toks užsakymas. Nėra kada
Pailsėti, net ir atsitiesti,
Juk reikės per visą naktį šviesti,
Kad tik laumės burtų nepamestų,
Kad jauni paparčio žiedą rastų,
Kad tik neužtruktų prie laužų...
Pavėluoti būtų negražu.
Prieš trumpiausią stebuklingą naktį,
Kol laužai dar nepradėjo degti,
Spėjau pasakaitę Jums pasekti.
baltoji varnelė