Pakilt į viršūnę ir žiūrėt iš viršaus,
Kaip vabalas, žemės sliekas ropoja,
Ir rodos tavęs jau nieks neprigaus,
Esi viršūnių užkariautojas, herojus.
 
Ir tik vienas tas neatsargus judesys,
Ir tik vienas tas nelemtas troškimas,
Ir vėl kaip tas vabalas ant žemės tupi,
Vėl nesibaigiančios visokios lenktynės.
 
Ir šuoliuoji kaip žirgas per barjerus,
Kiekvieną kartą kliūtis vis aukštesnė,
Koks bus tas mūsų rytojaus herojus,
Ar  pavyks jam begalybėje nenuskęsti