Pranas Mašiotas
Pūstelninkų kaimo guvus vaikas,
Rašyti tėvelių išmokytas,
Atverti skaičių duris nepabūgo.
Nors toli lig universiteto rūmų...
Atgal į mielą Lietuvą po mokslų grįžo,
Svajonė – girininkas – klaidžioja tarp knygų...
Mintis – kuo daugiau pažinti, sužinoti!
Atjautė ir suprato mažo vaiko sielą, patarlės –
,,Širdis kaip vaškas, paliovus šildyti, kietėja",
Ir „Neužgauk mažo, nes jame didelį užmuši.“
O parašytos pasakos? Jose – gamtos delnai.
Ten pažintis Gyvybės ir Visatos ryškiai spindi!
Ar knygas versti lengva, tu manai? Jų šešios dešimtys!
Stebuklas! Gyvenimas – svajų siekimas ir vaikai.