Daug kartų save perpus dalinai,
Kiek daug savyje šilumos talpinai,
Ryto aušrą pasveikint vis spėjai,
Vakaro žvaigždele lange spindėjai.
 
Tavo akys nuolatos mus ganė,
Rankos prausė, šluostė veidelį,
Lyg viščiukai aplink cipsėjom,
Tavo lūpose daina skambėjo.
 
Žemės laike visuomet bus gyvas
Nesibaigiančios meilės motyvas,
Koliai motinos kūdikius glaudžia,
Toliai gyvenimui audeklus audžia.