Tegul nelieka be žiedų


(Kaunas, Girdžiūnų gatvė)
 
Tegul nelieka gatvės, namo,
Kurį žydėjimas aplenktų.
Kur ir pramintas pilkas takas
Nesveikintų gėlėm prie slenksčio.
 
Tegul gelsva krūmo šakelė
Žmogų išeinantį palydi,
Po balkonu maža slyvaitė
Gausiai baltais žiedeliais žydi.
 
Tegul berželis vėjy šlama
Lapais žaliuoti iškleistais,
Tegul šalčiausią mūro namą
Saulė apiberia žiedais.
 
Gražų pasaulį Dievas davė,
Bet liko dar ir mums darbų,
Kad net triukšmingoj miesto gatvėj
Būtų pavasario žiedų.
 
Naktys ateina ir praeina,
Jų nepalikim širdyse,
Kada balandis savo dainą
Dainuoja ryto žieduose.
 

 
skroblas