Elijaus knyga jau atversta, skaityk ir mokykis,
Tai ne filmas, tai yra realybė tamsi ir juoda,
Kai žmogus pasirenka neapykantą ir godumą,
Kai užvaldo noras pakilti virš savo laikinumo.
 
Blogis  gali išjudinti net dangaus kūnus,
Galim netekti šviesos, lietaus ir šilumos,
Eina Elijas pro griuvėsius kaip galiūnas,
Jų tiek daug ir nei vienos gyvos dvasios.
 
Tai kam dabar reikės skelbti Dievo žodį,
Kam rašyti eiles, kalbėti apie meilę ir taiką,
Kai  žmogaus sieloje atsiranda gili praraja,
Ji gali nužudyti tėvą, motiną ir savo vaiką.
 
Verkia Elijas, aprauda žmogaus – žemės lemtį,
Kodėl jis dar šiandien gyvas, kodėl dar nemiręs,
Jis savo kelyje sutinka paskutinę žemės moterį,
Dėkoju Viešpatie, yra viltis, tai yra ir atgimimas.