Kaip man praeit, kai žirginiai taip šoka
Ir šėlsta ant nusvirusių plonų šakų!
Paleistų beržas, tūkstančiai klajoklių
Nuskristų vienam vėjui žinomu keliu.
 
Vėliau žaliuos, žaliuos švelniu aksomu,
Tačiau dabar su geltonom kasom
Gražiai pasipuošė, taip šventiškai atrodo,
Lyg būtų nupraustas lietaus rasom.
 
Beržai beržai,  poetų apdainuoti,
Tautos įpinti į sakmes,
Jums vėjy ošt, šakelėmis linguoti,
Praeiviui kelt mintis šviesias.
 
Džiaugies Sekminių jaunu berželiu,
Džiaugies nuauksintu rudens šalnų,
Džiaugies pavasarį jų reginiu nauju —
Šokiu ant medžio beržo žirginių.