Naktis padovanojo veidrodį iš ledo
Pažvelgt saulužei dienai auštant į save. 
Nors tai tik paprastas lietaus vanduo sušalęs,
Bet kiek šviesos ir paslapties dabar jame.
 
Gal mažas jis, saulei tikrai per mažas,
Bet ir lašelyje vandens atsispindi dangus.
Juk kartais ir ryte, sušalęs gabalėlis ledo,
Gali atrodyti kažkuo tikrai gražus.
 
Būtų gerai, kad ir vėliau žmogus surastų
Dienoj daugiau sau atspalvių šviesių.
Gal žibuoklytę, žydinčią miške prie tako,
Ievos šakelę jau žaliu rūbu.