Šis sodas ne rojus,
ne Ieva – aš...
Rytas rasotas
pina šakas,
rūpesčių aušta
diena dar viena,
lašas po lašo
kalas šviesa.
Įsibėgėjęs
ritas ratu
takas kantrumo,
grįstas žvirgždu,
glostyk neglosčius,
teks eit
paknopstom,
nėra kada dūsaut,
per maža dienos.
Žalčiui tai kas,
jam patinka lietus.
Sodas ne rojus,
rasa ne medus.
Supasi šakos
brandžių obelų,
vakaras išpina
šerkšną plaukų.
Šypsos Adomas,
Adomui gražu,
rojus ne rojus –
likom abu.