Funiculi, Funicula!
Ausyse aidi iš jaunystės
Noreikos tenoras skambus.
Čia pat Merūnas į mintis atklysta,
Balsas jaunatviškas, gražus.
 
O mums Žaliakalnis ir jo funikulierius
Toks artimas nuo studijų laikų.
Kelios kapeikos, ir tu smagiai važiuoji
Aukštyn į kalną arba žemyn nuo jo.
 
Sena istorija, tačiau tokia gyva,
Gerai, kad ji išliko ir vaikams.
Šilta šilta vagono geltona spalva
Tegul paliks mieste ilgiems laikams.
 
Mieliems balsams skambėti, nenutilti,
Kaip kad ir Kauno puošmenai Smetonos dar laikų.
Matau, funikulierius saulėj spindi,
Tik aš dabar juokais į kalną laiptais jau lipu.