.......

Dieve, tavo jūra tokia yra plati,
O mūsų valtelės tokios mažos,
Kai nesvyruoji ir labai tavim tiki,
Įveiki visas kliūtis ir visus viražus.
 
Įveiki pyktį, išgyveni visas patyčias,
Su tavimi visai nejauti vienatvės,
Į savo ramybės audeklą suvystai
Ir ramiai laukiam savo senatvės.
 
Laukiam susitikimo su tavimi,
Kaip seniai nesimatę bičiuliai,
Kiek daug papasakoti aš, tu gali,
Kiek daug gyvenime visko buvo.
 
Kaip dažnai nesupratom vieni kitų,
Kaip sunku buvo pripažinti suklydus,
Beldei, saugojai lyg avis nuo vilkų,
Parvesdavai namo mus pasiklydus.
 
Tu kiekvieną mūsų trauki link savęs,
Tą mažytę visatos atomo dalelytę,
 Esi tarsi didžiulis bičių spiečius, avilys,
 Kaip gera už tavo rankų, kojų laikytis.
poeta