Ar vėl Tu kryžkelėj esi,
Brangi Tėvyne mano?!
Rytuose debesys juodi,
Audringi ir neramūs.
 
Namuose vėl taikos mažai,
Mažai tautoj brolybės.
Kas bus už metų nežinai,
Aplink vien blogos žinios.
 
Skriaudos tikrai, tikrai per daug,
Nerimsta kaimo žmonės.
Skaudu ilgai maldaut ir laukt
Vis blėstančios gerovės.
 
Valdžia visai nutolo,
Pakilo virš visų.
Nebūti nieko doro
Be žemiškų šaknų.
 
Valstybė – vienas kumštis,
Tvirta jėga – jame.
Svarbiausia – nepamiršti
Išlikti tautoje.
 
O tolstam, smarkiai tolstam
Nuo rašto, savasties.
Ją kaip nuodais apdrabstom
Raidėm kitos šalies.
......................................
Ar vėl Tu kryžkelėj esi,
Brangi Tėvyne mano?!
Išlik ilgai, išlik širdy
Vaikams per amžius savo.