Pakilo Nemunas, pakilo,
Karklai paskendo prie krantų.
Negreitai lankos gels nuo pienių
Ir supsis bitės ant žiedų.
 
Negreit pražys pakrančių ievos,
Baltom drobulėm užsiklos,
O baltaplaukėj mėnesienoj
Giesmes lakštingalos giedos.
 
Bet bus, tik laukim ir sulauksim,
Paikus pamiršę rinkimus.
Pievom iškritęs pienių auksas
Atpirks politinius triukšmus.
 
Šventom Velykom prisikelsim
Iš žodžių ausiai negražių.
Margučius daušim ir ridensim
Rately klegančių vaikų.
 
Sau pasisemkime ramybės
Iš plataus Nemuno gelmės,
Pavasario darbams stiprybės
Visiems sunkumams nugalėt.