Kaip patikėt, kad trisdešimt treji,
Kai esam nuo Maskvos sargų laisvi!
Kaip sienos tos galėjo griūti,
Mums leist laisvam pasauly būti!?
 
Svajojom apie tai tada,
Kai kilo Sąjūdžio banga.
Kad bus tiek daug, tikrai nedrįsom,
Juk tiek pavojų vertė grįžti.
 
Tik kas lietuvį sulaikys
Išlaužti priespaudos duris,
Kada visa, visa tauta
Ryžtingai tarė:
Jau gana! 
Valstybe buvom, ja ir būsim –
Mums neprimest likimo prūsų.
Tvirti vienybėj ir kovoj,
Tėvynėj savo – LIETUVOJ!
 
Visi su Sąjūdžio sparnais,
Palaimintais Dangaus keliais,
Prie Nemuno, Neries krantų,
Motulės Baltijos bangų.
 
Čia mūsų žemė, mūs likimas,
Tautos senosios Atgimimas.
Gyvent ir kurti taikai, gėriui
Nuo seno mums Aukčiausias lėmė.
 
.........................................
Kovo 11-a išaušo,
Lai bus diena ši laimingiausia,
Lai amžiai slinks ir metai bėgs,
O Laisvė Lietuvoj budės.
 
Budės, jei būsime vieningi,
Visi Tėvynei reikalingi.
Nieks netarnaus apgaulei, melui.
Nepasiduos: tik man, čia mano.
 
Budės ilgai, jei dirbsim, ginsim,
Su protėvių narsa atgimsim
Ne tik po trisdešimt trejų,
Bet ir per amžius – LIETUVIU!