Prie tekančios upės
šešėlis suklupęs
paveikslą srovėje
eilėraščiais tapo.
Paveikslas vis teka
eilutėm be rimo
tik žodžiai kažkodėl
kruvini.
Karį pakirto
kulka karšto švino
užgeso gyvybė jauna.
Šešėlis klūpojęs
staiga atsistojo
po kojom jam
Žemė Šventa.
Kas šventino žemę?..
Kas laimino kovą?..
Už ką kalbama
Šventoji Malda?..