Teks sunkus karmos kryžius
Po tiekos masinių naikinimų,
Aplink vien smėlio kauburėliai,
Vien kryžiai be žydinčių lelijų.
 
Mums duoti tik du pasirinkimai,
Žemę arti ar karo kirmėles penėti,
Tai kam tada išvis reikėjo gimti,
Jei karo monstro negalim nugalėti.
 
Mirties labiausiai bijo karo demonai,
Ir juda, lyg išalkę hienos, tiktai naktimis,
Tačiau nuo savo karmos nepasislėpsi,
Nei vieno nepaliks, išraus su šaknimis.
 
Pakeltas Dievo pirštas nutildys demonus,
Jis žino, kas teisus, o kas labiausiai kaltas,
Nes mūsų Žemė yra Dangaus karalystėje,
Joje Karalius vienas, amžinas ir šventas.