Laisve dalinkimės visi kaip sesės, broliai,
Tegu jos vardą mūs lūpos taria pagarbiai,
Ji reikalinga ir žemės vabalui, žemės artojui,
Be jos nusvyra rankos ir nežaliuoja žiemkenčiai.
 
 Nurijęs gurkšnį Laisvės, junti jos traukos skonį
 Į naujas begalybes, į naujas pasaulio erdves,
Atrodo, kad ant aukščiausio laimės kalno stovi
Ir matai besiveriant naujas galimybes ir galias.
 
Te virš pasaulio didi Laisvės dvasia plevena,
Kiekvienas tada  būsim  laisvas ir laimingas,
Savo širdyse Laisvei tvirtus inkilus keliam,
Su ja gyvensim, mylėsim ir laisvi numirsim.