eini rikiuotès priekyje aukštai iškėlęs galvą ir dar aukščiau iškėlęs savą vėliavą eini vis ir eini kojos automatiškai muša karinio maršo ritmą judi iš inercijos jei bent trumpam atsigręžtum žvilgtelt atgal pamatytum kad už tavęs seniai nebėra nei kariaunios nei būrio draugų tik tavo paties šešėlis slenka sau vienas, nedrąsiai velka nebūtąjį laiką, tavo praeities likučius tavo karas seniausiai pasibaigęs dabar kaunasi visai kitos kariaunos su visai kitais ginklais leidimas gyventi seniai nebegaliojantis nors ir tas biurokratiškai žiūrint – buvo išduotas per klaidą