Sapnavau, kad
Visi pasaulio laikrodžiai sustojo,
Sustojo Begalinis Laikas.
Ne - jis nesustojo,
O savo tėkmę pasuko atgal:
Bėgu žydinčių alyvų prisiskinti -
Jų žieduose "laimę" kvepiančią randu...
Po kaštonais, kurie su "žvakėmis",
Su mylimu susitinkame
Ir toliau einame kartu....
Dar suspėju į upės duburį gilų nerti
Ir plaukti prieš srovę -
Visai nebuvo sunku...
Į turgų su mamyte ir tėčiu,
Pirkti gėlėtos suknytės einu...
Vėliau - kvapų pilnoje pievoje,
Šalia mamos rėplioju -
Mama nupynė man vainiką;
Iki šiol svajonėse nešioju.
O dar vėliau,
Kai gruodžio šaltą naktį,
Į ŠĮ pasaulį, iš tolimos žvaigždės,
Aš atėjau...
...Pabudau - laikrodis rodė "mano Laiką" -
O Laikas ėjo toliau...