Miestas švinta, prieš mane
Žibintų jūra ir begalinės svajonės.
Aš einu šiomis gatvėmis su sunkia širdimi,
Tikėdamasis kažko daugiau, atrodo...

Vėjas šnabžda paslaptis man į ausį,
Dalykus, kurių dar neatradau.
Aš seku jo balsu per namų kiemus,
Klausdamas savęs, ar kada tapsiu kažkuo?

Bet miestas laiko mane sugriebęs,
Įkalinęs savo nesibaigiančiam šurmuly.
Aš keliauju, nerasdamas nieko,
Vildamasis iš šio pasaulio išnykt.

Aš – tik pamesta siela šiame žaidime
Stebinti žmones, mane aplenkiančius.
Prisėdu pirmam pasitaikiusam bare,
Alaus bokalus viens po kito keisdamas.