Dar negreit galės pumpurai
Skleistis saulėje lapais žaliais.
Pilkos šakos negreit pasipuoš
Skęsti jauno gegužio žieduos.
 
Liūdi inkilas tuščias tarp jų,
Nepamirš gal varnėnai namų,
Iš kelionės sugrįš ir tada
Siaus triukšminga mažylių šeima.
 
Viskas bus, tiktai laukti ilgu
Man pavasario šilto dienų.
Nuo pat ryto migla ir lietus,
Žiema žiema, prabuski, kur tu?
 
Reikia šerkšno ir šalčio gėlių,
Nutapytų nakčia ant langų.
Reikia ledo ant upių, ne „falšo“,
Slidžių trupinių ant asfalto.
 
Metų ratas gal pradeda krypti?
Bet ne žmogui jį leista taisyti.
Teks truputį iškęst ir palaukti,
Kol galėsim varnėnus pašaukti.