Mažas kiškutis krūme tupėjo,
Mažas, švelnutis vienas liūdėjo.
Bėgo pro šalį klastūnė lapė.
– Labas, kiškuti! – Snapė pasakė.                        
 
Ar tau neliūdna, mano širdele?
Ruoškis, meiluti, į ilgą kelią.                              
Lapių buveinėj pasisvečiuoki
Ir su lapiukais Striksį pašoki.
 
Šūkauki girioj, siauski ir dūki
Kolei pavargsi ir nusiplūksi.
Vilkas išgirdęs, kad šakos braška,
Tarsis išvydęs rudąją mešką.
 
– Koks drąsus kiškis vilko nebijo!
Šūkaus lapiukai po visą girią.
Kai tu vaidinsi miško drąsuolį,
Ruoš tau lapiukai oloje guolį.
 
Metai laimingi juk nusimato,                    
Žiemą ten gersi karštą arbatą.
Vasarą – morkos, kiškio kopūstai…
Saugok pilvelį, kad neišpūstų.