Jaunatis, delčia, dylanti pilnatis,
Vieni atgal link dangaus žvaigždžių,
Kiti atgal link mūsų mažytės Žemės,
Kur lietūs skalbia, kur vėjai gena.
 
Pereini bedugnes, perlipi kalnus,
Perplauki jūras ir vandenynus,
Atrodo jau įveiktas visas pasaulis,
Bet ir vėl širdy lyg laukas plynas.
 
Tada vėl imame žvalgytis į žvaigždes,
Pamatome  galaktikas, daug žemių,
Vadinasi, nebus nuobodu, skrisime,
Gal surasim tai, ko neradome Žemėje.
 
Pasisekė, teisingai išmatavom jėgas,
Išmintis, protas ir dvasia mus vedė,
Nebuvo baimės, tiktai visagalybė
Šaukė, viliojo, ant savo sparnų  nešė.