Nėra tokių gėlių,
kad gėlą numalšintų,
ir žodžių nėr,
kad ilgesį, kad ilgesį
pridengtu guodimu.
Kai ašaros krislelis vis
akies kamputy glūdi,
nėra paguodos žodžių
– užmaršties žiedų.
Kai žemė veriasi
nuo begalinio skausmo,
o gelmės pildosi
maldos rauda,
Jums liudiju:
nėra didesnio skausmo,
nėra vaistų
nuo širdgėlos,
n ė r a...