Kur nevysta ramunės


Nevysta ramunės paveiksle –
Seniai jos nuvyto širdy.
Laikas išskynė iš pievos,
Kurią Gyvenimu vadinti gali.
Metai sugrėbti į kupetą.
Tai kvepia, tai duria aštriai –
Ramunės paveiksle primena,
Kokie saldūs Meilės kerai.
Keistoka kalbėt apie Meilę,
Kai „sidabro“ daug plaukuose,
Bet į sapną dažnai ateina žodžiai:
Myliu Tave...
Žiemgalos Bitė