Dekite dienos, žvaigždėm suliepsnokit,
Nors ir lyja gruodžio lietus.
Tai sniegai, tai lašai metų slenkstyje šoka
Ir niekas nežino kas bus.
 
Slenka rytas per žemę, per raustantį dangų,
Jis nemato, negirdi tavęs.
Ar skruzdė, ar žmogus, tu vienodai jam menkas,
Nori - kilk, arba skęski jame.
 
Gali pamėgint mintimis grįžt į laiką,
Kai žydėjo balti dobilai.
Plazdėjo drugeliai, žieduose jų žaidė,
O tu dar toks jaunas buvai.
 
Iliuzijos, sapnas, svajonių takai,
Dažniausiai pavargus tikrovė.
Ėjai – gyvenai, gyvenai ir ėjai
Per lauką, per girią, per griovį.
 
Dega dienos ir metai, beviltiškai dega,
Tik nieko negaila, negaila.
Per gyvenimą eiti juk buvo ir gera.
Gyventi ir eiti – tai laimė.