(Lyrinis su satyros prieskoniu)
 
Po minutę, po laiptelį
Kopk, saulele, vis aukščiau.
Nors speigai dar gelti gali,
Bet linksmiau, kada šviesiau.
 
Tu viltis, kad po truputį
Grįš ilgesnė mums diena.
Jei ir degsime lemputę,
Tai trumpiau negu pirma.
 
Tu, ne elektra, nebrangsti,
Teisingiausia iš visų.
Jokios valdžios neįkanda
Tavo kelio paslapčių.
 
Juk norėtų, oi norėtų
Reguliuot kreiva lazda,
Kada kilti, kada leistis
Vyriausybė ne viena.
 
Suprantu, kad tau nė motais,
Kas kur tauzija niekus,
Milijardus kartų kopus,
Suk visatoje ratus.
 
Na, o mes nekantriai lauksim
Šiltesnių vis spindulių,
Kad pavasario palaukėj
Sužydėtų daug gėlių.