Šunelis
Išeinu pavedžioti šunelį,
Tokį mielą mažylį kudlotą
Ir prašau to šunelio kas vakarą,
Kad neurgztų ir garsiai nelotų.
Nesinori man triukšmo ir erzelio,
Dargi klegesio pikto lig išnaktų.
Bet šunelis lyg alkanas žvelgia...
Kaip jam noris nors kartą suloti!
Ką aplotų? – Gal šlamėsį lapų?
Gal kaimyno šešėlį už lango?
Negaliu aš jo norų žinoti,
O jis žvelgia lyg žvairas į dangų.
Išeinu pavedžioti šunelį
Tokį mielą mažylį kudlotą
Bet kudlotas šunelis – nematomas
Ir negali ant matomų loti.