Kūčios
Leisis vakaras –
Šiltas, jaukus žiburys.
Ne pamiršim –
Paliksim atvertas duris:
Gal sugrįš pasiklydę
Ir išėję iš mūsų vilties
Ir paminklo akmuo
Nuo širdies nuriedės, nuskaidrės.
Išsiskleis atminty
Laiko kloduos pradingę vaizdai:
Dievo skruostu riedėjom
Ir puolėm į gruodą žemai.
Baltą angelo plunksną
Dar suspėjau sugauti. Delne
Liko įrašo vingiai:
„Aš myliu tave.“