Sonetas

Kodėl taip netikėtai apsiniaukė
Dangus virš mano sodo ir namų?
Darosi keista, liūdna, neramu –
Artėja tai, ko šiuo metu nelauki...

Taip, bus lietus, perkūnija, žaibai,
Gal jie pažadins troškimus ir viltį,
Svajonėms leis virš debesų pakilti
Ir įsitikinti, kad ten, aukštai,

Skaisčioji saulė. Niekur ji nedingo,
Pasislėpė nuo mūs tik laikinai.
Išsisklaidys tie debesys nūnai
Ji vėl iš ryto kils džiaugsmingai.

Vėl švies ir šildys mūsų pilką būtį,
Neleis tamsoj paklysti, nevilty pražūti...
atkaklioji