Skolos

Mirksnis, už peilį aštresnis,
Lyg vandenį perrėžė laiką.
Akyse atsivėrė bedugnės...
Vėl jautiesi lyg mažas vaikas,
Kuris trokšta duonos su cukrum,
Nes medaus dar neprinešė bitės.
Nors pavasarių daug nužydėjo,
Neatėjo gyvenimas kitas.

Dangūs skelbia karą ir taiką,
Žvaigždės žada šviesų rytojų.
Varpai be perstojo trankos,
Demaršus istorijai groja.
Jau pabodo duona su cukrum,
O medus per pirštus ištekėjo.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Išeisim, prieš mirtį suklupę,
Už gyvenimus nesumokėję...
atkaklioji

2022-11-17 09:50:48

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2022-11-17 12:19:17

Skaudžiai rimta. Atitolink, Likime, tą mūsų kluptelėjimą...