***

Per žvilgesį šalnos, bet neišblukęs,
Klevų spalvas dar menantis ruduo
Miglom baltuoja, klostosi ir supas
Kasryt kartodamas – nepasiduok.
Nepasiduok, juk visuomet praplyšta
Dangus rytuos ir skleidžiasi diena...
Ne visos gėlės rudenį nuvysta,
Ne visos dienos būna dovana.
Tiesiu Tau ranką... Ar mane pajusi?
Tikrai nuoširdžiai laimės Tau linkiu.
Jei bus sunku – dalinkimės per pusę,
Kai džiaugsiesi – draugų bus su kaupu.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -- -
Per žvilgesį šalnos dar neišblukęs
Ruduo tavasis klevo lapuos sukas...
Žydėki violetiniu vėlyvio žiedu,
O jeigu ašara – tai tik nuo vėjo rieda...
baltoji varnelė

2022-11-04 16:10:23

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): KitaJūra

Sukurta: 2022-11-07 12:01:36

Šyptelėjau. Ačiū

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2022-11-04 17:14:09

Po rudens prasideda pavasario laukimas. Kam tokia viltis dar žėri nebaisi tam ir žiema. Smagu, kai yra kam ranką ištiesti, pajausti draugo patį.
Net džiaugsme draugai tik laikini arba tariami, o šiaip žmogus visada vienas esi  ir savo skausme, ir bėdose. Kiti gali padėti, užjausti, bet dėl visko kenti pats vienas ir niekas kitas negali patirti skausmo, skirto tik jam...
Sako, kad nukritę lapai yra negyvi, kaip gražu pamatyti juos, šokant vėjuotą dieną..