Ant vasarėlės delno

Ne aš,
tai vasara ant savo delno
Tau atnešė roželės žiedą,
Parinko purpurinę spalvą,
Kuri į širdį meilę lieja.
 
Ne aš,
Tai vasara augina, laisto
Medžius ir mažą lauko gėlę,
Sodo leliją skaisčią, baltą,
Kuklutę pievų ramunėlę.
 
Prinoko žemuogės ir vyšnios,
Motulė liepa medų liejo.
Neliko jau rugių pernykščių,
Gražiai šiemečiai užderėjo.
 
Kiek dovanų ant vasarėlės delno,
Kiek žmogui šilumos jos dienose!
Tiktai dažniau pažvelkime į dangų,
O rūpesčiai lai skęsta Nemune.
skroblas

2022-07-30 14:51:48

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): KitaJūra

Sukurta: 2022-07-30 15:03:53

Tą kvapnų saldumą pajutau. Tiek daug švelnumo Jūsų kalbėjime.